- raugai
- raugaĩ sm. pl. (3)
1. žr. raugas 2: Palieku pagrandą raugám Vb. Nu jau, lėksiu kažin kur raugų̃ – kad kaimynystė[je] Mžš. ║ Pievų žolė palyginti gerai silosuojasi ir be raugų ar kitų medžiagų, apsaugančių rūgimo eigą nuo žalingų nukrypimų rš.
2. žr. raugas 3: Da visas alus neįrūgo, bet jau raugaĩ galima gerti Vb.
3. B, R59, MŽ78, Lc, Srv skystis, kuriame rauginami kailiai, oda; kailiaraugiai: Iš dubų išėmė skūras, t. y. iš raugų̃ JI356. Čia geri raugaĩ buvo, del to tei greit išrūgo kailiai [p]Jrb. Raugūse berauginamos pakanktės supūna, dėl to stipresnės y[ra] suktinės, ne raugintinės pakanktės Trk. Iš ąžuolo, taip pat ievų, eglių žievių gaunami natūralūs raugai, labai plačiai vartojami odų pramonėje sp. Vasarai alksnio raugūse, o rudeniuo eglių raugūse laiko kailį naginėms Šts. Jo darbo kailiai tai, ligi suplyšta, raugaĩs smirda Sdk. Kailius išėmę, ráugus patvorin išvertė Ds. Mes rūgstam rūgstam kaip tik rauguose Pl. Išgėręs raugus [nuo kailių], čigonas ilgai negalėjo atgauti kvapo LTsIV383.
4. žr. raugas 10: Jis mažai teturia raugų̃ Skr.
5. viršutinė drevinio avilio dalis: Bitės raugúose Mrc. Išrūkiau bites iš raugų̃ Mrc. Raugúose priviso skruzdėlių Mrc. ║ avilio dalis, magazinas: Šiemet bitės prinešė pilnus raugus medaus Vrn.
◊ káilio (šùns) raugaĩ negardi, bjauri rūgštis: Duona įrūgo kailio raugais Nj. Kad nurūgo duona šunio raugais LTR(Ds). Gira kailių raugais nurūgo Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.